Europos šalys viena po kitos uždraudžia gyvūnus auginti ir žudyti tik dėl jų kailio. Nepriimtina kankinti gyvūnus dėl puošmenų. Norime, kad ir Lietuvoje būtų atsižvelgta į gyvūnų gerovę bei gyventojų nuomonę.
Tik maža dalis vaizdų, kuriuos matote nuotraukose, yra laikomi pažeidimais. Vieni kitus graužiantys gyvūnai, yrantys lavonai, visiškai neatitinkantys gyvūnų poreikių narvai - tai galima rasti kiekvienoje fermoje, tačiau fermeriai už tai liks nenubausti, o gyvūnai ir toliau kentės.
Kailių fermos niekada nebus suderinamos su gyvūnų gerove, taip kaip ją supranta mokslininkai, teisės aktai ir visuomenė. Todėl vienintelis būdas apsaugoti gyvūnus nuo beprasmės kančios - uždrausti kailių fermas Lietuvoje.
Kailių fermose audinės auginamos narvuose, dydžiu prilygstančiuose keturiems A4 formato lapams. Kadangi šie gyvūnai tarp pirštų turi plėves, padedančias joms plaukti, vielinės narvų grindys žaloja jų pėdas, o jaunikliams ypač sudėtinga jomis vaikščioti. Kailinių žvėrelių laikymo reikalavimuose nurodoma, jog „grindys turi būti įrengtos taip, kad nesukeltų kailiniams gyvūnams nepatogumų, kančių ar traumų“, tačiau fermeriai į šį punktą dėmesio nekreipia.
Audinės yra aktyvūs ir plėšrūs gyvūnai. Narvuose silpnesni individai neturi galimybės pabėgti nuo stipresnių ir yra apkandžiojami, o kartais ir suėdami gyvi. Patys kailių fermeriai šio fakto neslepia. Vienas iš jų prieš kelis metus žiniasklaidai yra sakęs: „Jos net viena kitą suėda, vaikai motiną sugraužia. Jei tik bežįsdami krimstelėjo spenelį ir pajuto kraujo skonį, gyvos motinos nebepaliks. Jei uodega įlenda į svetimą narvą, bemat kaimynės ją nukanda.“
Gydyti sergantį arba sužeistą gyvūną neapsimoka. Gydymas kainuos brangiau nei jo kailis. Geriausiu atveju ant žaizdos bus papurkšta vaistų, bet jei gyvūnui reikia rimto gydymo, tokio tikėtis nevertėtų. Jis bus paliktas kankintis.
Stereotipijos yra pasikartojantys betiksliai judesiai, pasireiškiantys gyvūnams, kurie laikomi nelaisvėje mažose erdvėse. Tyrimai rodo, kad toks kailių fermose elgesys pasireiškia nuo 10% iki 70% audinių (skaičius gali kisti priklausomai nuo metų laiko bei pačios fermos).
Kailių fermerių teigimu, „iš patelės vidutinis prieauglis būna 5 audinės“, tačiau viena audinė atsiveda nuo 6 iki 10 jauniklių. Kas atsitinka su kitais jaunikliais? Jie laikomi šiukšlėmis.
Kodėl kailių fermos turi būti uždraustos?
Per metus Lietuvoje dėl kailio žiauriomis sąlygomis užauginami ir nužudomi du milijonai gyvūnų. Tai sustabdyti galima tik uždraudus šią praktiką įstatyminiu lygmeniu.
Gyvūnai kailinių žvėrelių fermose laikomi mažuose vieliniuose narvuose, kurie nesuteikia jiems galimybės patenkinti elementarių savo poreikių. Audinės, kurios laisvėje gyvena po vieną ir pusę laiko praleidžia vandenyje, fermose visą gyvenimą leidžia ankštuose narvuose, kuriuose laikoma nuo dviejų iki aštuonių gyvūnų. Dėl tokių neadekvačių laikymo sąlygų joms išsivysto stereotipija – betiksliai pasikartojantys judesiai, kurie rodo itin blogą gyvūnų psichikos būklę.
Kita problema, pastebima kailių fermose, yra kanibalizmas. Mažame narve nėra galimybės pabėgti ar pasislėpti, todėl dažnai stipresni gyvūnai apkandžioja silpnesnius, o kartais net suėda juos gyvus.
Kailinių žvėrelių fermose gyvūnai žudomi taip, kad kailis būtų kaip įmanoma mažiau pažeidžiamas ir nenukentėtų jo kokybė. Naudojant tokius žudymo metodus, mirtis dažnai būna itin žiauri ir skausminga. Audinės, kurios yra vandens gyvūnai ir gali ilgai išbūti nekvėpavusios, dusinamos dujų kamerose. Neretai net po dvidešimt minučių trunkančio dusinimo kai kurios iš jų lieka gyvos. Tokiu atveju, išgyvenusiems gyvūnams nusukamas sprandas. Lapės ir šinšilos žudomos jas purtant elektra ir gali kankintis net kelias minutes, kol praranda sąmonę.
XXI a. nebereikia kankinti ir žudyti gyvūnų, kad turėtumėme ką apsirengti.
Prisijunkite prie kovos už gyvūnus dėl šių priežasčių:
Milijonų gyvūnų gyvybės Jūsų rankose.
Tik su Jūsų parama galime užbaigti vieną žiauriausių praktikų Lietuvoje
Tik Jūsų palaikymo dėka mes galime gelbėti gyvūnus ir kovoti su jų skriaudėjais!